Jeigu susiduriate su problema, kad radiatoriai, prasidėjus šildymo sezonui, nešildo, šyla lėčiau, stovi labai senas radiatorius arba naujai įsikėlėte į būstą, gali reikėti iš vieno arba visų radiatorių nuleisti orą. Šis procesas vadinamas nuorinimu ir per specialų vožtuvėlį išleidžia visą, radiatoriaus viduje susikaupusį orą. Pastarasis sudaro kamštį, kuris neleidžia šilumokaičiui pratekėti, tad radiatorius nešyla. Priklausomai nuo sistemos amžiaus, sandarumo ir keleto kitų faktorių, nuorinimo reikia dažniau arba rečiau. Ar žinote, kaip tai padaryti?

Kaip dažnai reikalingas radiatorių nuorinimas?

Visų pirma – atsakyme į klausimą, kaip dažnai bute ar name reikėtų daryti tą nuorinimą. Jeigu viskas yra tvarkoje, tuomet tokią užduotį darykite kas 3-4 metus, nors, tikrai nėra blogai pamėginti nuorinti ir dažniau. Pagrindinis šio veiksmo tikslas - pašalinti orą ar net smulkias šiukšles, kurios susikaupė šilumos mazguose bei gali turėti įtakos šildymo efektyvumui.

Štai faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką poreikiui nuorinti:

·    Šildymo sistemos ypatumai. Senesnėms sistemoms arba ten, kur jau anksčiau buvo problemos, oras gali kauptis dažniau.

·    Vandens kokybė. Ten, kur vandentiekio vanduo yra kietas, dėl susikaupusių mineralų radiatoriams gali prireikti dažnesnės priežiūros.

·    Naudojimas. Nuolat naudojamiems radiatoriams arba didesnėms šildymo sistemoms nuorinimo reikės dažniau.

·    Neefektyvus šildymas. Jei radiatoriai per silpnai, šyla arba yra šaltų vietų (šyla netolygiai), reikėtų pamėginti nuorinti.

Beveik bet kokiu atveju, patartina įtraukti radiatorių nuorinimą į reguliarų namų priežiūros grafiką, galbūt kas 2-3 metus. Toks požiūris padidins energijos vartojimo efektyvumą ir prailgins šildymo sistemos mazgų tarnavimo laiką.

Ženklai, kad jūsų radiatoriuje yra oro

Radiatoriuje turėtų būti vanduo (termofikatas-šilumnešis), tačiau gali susikaupti ir oras. Jeigu atsiranda oro, jis tarsi užkemša vidinius radiatoriaus mazgus ir pašildytas vanduo negali pratekėti bei pasiekti visų radiatoriaus taškų. Taip mažėja šildymo efektyvumas. Nėra pernelyg sunku pastebėti ženklus, kad radiatoriuje įstrigęs oras.

1. Šaltos zonos. Jei tam tikros radiatoriaus dalys išlieka šaltos, kol kitos – karštos (ypač viršutinėje radiatoriaus dalyje, kadangi įleidimas paprastai būna apačioje), tai yra labai akivaizdus požymis, kad į sistemą pateko oro.

2. Keisti garsai. Iš radiatoriaus sklindantys neįprasti garsai, pavyzdžiui, primenantys gurguliavimą ar stuksenimą, gali indikuoti, kad sistemoje yra oro burbuliukai ir jie juda.

3. Neefektyvus šildymas. Jei reikia laukti daug ilgiau nei įprastai, kol radiatorius įšyla arba jis nepasiekia optimalios kaitros - neišnaudoja viso savo šildymo potencialo, taip gali būti dėl viduje įstrigusio oro.

4. Netolygus šilumos paskirstymas. Jei radiatoriaus apačia yra gerokai šiltesnė nei viršus, net po ilgesnio laiko, tai reiškia, kad jame yra oro (panašu, kaip ir pirmame punkte, tačiau skiriasi tai, ar viršus – visiškai šaltas, ar atsiranda tik šaltų vietų).

Nepamirškite ir to, kad jeigu iš radiatorių reikia dažnai nuleisti orą, tai gali reikšti, jog yra ir rimtesnė problema, dėl ko turi būti daromas savalaikis oro išleidimas.

Išlaikykite radiatorius veiksmingus ir namus šiltus

Radiatorių efektyvumo palaikymas yra labai svarbus norint užtikrinti, kad namuose net ir žvarbią žiemą būtų šilta ir gera. Paprastas, bet labai svarbus veiksmas - radiatorių nuorinimas, tam turės labai didelę įtaką.

Statistika rodo, kad net minimalus oro kamštis radiatoriuje gali sumažinti jo efektyvumą iki 15 %. Na, o ką kalbėti apie tai, kai radiatorius iš viso nustoja šildyti...

Dėl tokio neefektyvumo ne tik netolygiai šildomi namai, bet taip pat didėja ir energijos sąnaudos bei išlaidos. Reguliarus radiatorių nuorinimas užtikrina, kad jie šildytų tolygiai. Ekspertai tikrai pritars, kad laiku atliekamas oro išleidimas bent keliais ar net keliolika metų prailgins jų tarnavimo laiką.

< Ankstesnis   Kitas >