Naujų technologijų dėka išrandama vis daugiau namo apšildymo būdų, populiarėja atsinaujinančių energijos išteklių pritaikymas buityje, todėl tinkamiausio šildymo būdo pasirinkimas tampa vis sudėtingesnis. Patariame visuomet atkreipti dėmesį į namo šildymo energijos sąnaudas ir jų pasisavinimo kenksmingumą aplinkai, užtikrinti, kad patalpa būtų gerai izoliuota ir nepraleistų sukauptos šilumos į lauką.

Pateikiame septynis namo šildymo būdus, išdėstėme juos nuo efektyviausio iki mažiausiai efektyvaus. Svarbiausi kriterijai, kuriuos vertinome, - piniginės išlaidos (įrengimas ir naudojimas), žala aplinkai ir konversijos efektyvumas.


Šildymas saulės energija

Saulės energijos plokštes vis dažniau galima išvysti ant visuomeninių institucijų pastatų ir gyvenamųjų namų stogų. Šis energijos eksploatavimo būdas yra pigiausias, lengviausiai pritaikomas ir draugiškas aplinkai.

Vienintelis darbas – įrengti saulės plokštes. Vėliau sistemos veiklai nereikia jokių papildomų išlaidų. Vienintelės sąnaudos – saulės šviesa. Pagrindinis trūkumas – energijos tėkmė priklauso nuo gamtos veiksnių. Šaltuoju metų laiku saulės šviesos kiekis ir intensyvumas sumažėja, todėl gali prireikti papildomų šilumos išteklių.


Geoterminis šildymas

Šis modernus šildymo būdas, nors ir nėra pigiausias, mažiausiai kenkia aplinkai. Energija, gaunama iš grunto, gruntinio vandens arba oro, paverčiama šiluma. Šilumai išgauti naudojami kompresoriai/garintuvai, panašūs į šaldytuvuose naudojamus įrengimus. Geoterminio šildymo kompresorius sunaudoja kažkiek el. energijos, bet sąnaudos yra minimalios.

Gaunamas šilumos kiekis yra apie 5 kartus didesnis už sunaudotą energiją. Tai ekologiškas, modernus šildymo būdas, tačiau, norint įsirengti šilumos siurblį, reikalinga didelė pradinė investicija.


Šildymas malkomis

Šildyti būstą malkomis gali būti labai pigu, jei turite prieigą prie nemokamų malkų išteklių arba savo mišką. Jei planuojate namus šildyti malkomis, reikėtų atkreipti dėmesį į malkų kokybę, įvertinti pastangas bei išlaidas, siekiant malkas išlaikyti sausas, atsižvelgti į galimybę įrengti krosnį namuose bei įrengimo išlaidas, laiką, kuomet turėsite kūrenti krosnį ir ją prižiūrėti, kamino valymo išlaidas.

Nepamirškite fakto, kad iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, pats paprasčiausias šildymo būdas iš tiesų yra vienas iš pavojingiausių. Šildydami būstą malkomis keliate grėsmę šeimos, aplinkinių sveikatai ir aplinkos saugumui.


Šilumos siurbliai

Šilumos siurbliai ištraukia šilumą iš oro lauke, todėl jų efektyvumas priklauso nuo oro temperatūros. Šis šildymo būdas yra efektyviausias, kai lauko temperatūra yra ne žemesnė nei -15°C.


Gamtinės dujos

Tai populiariausias šildymo būdas, pasižymintis prieinamumu ir ekonomiškumu. Jei pasirinksite dujinį šildymą, Jums nebereikės rūpintis malkomis ar anglimis žiemai ir galvoti apie jų sandėliavimą. Kaina nusileidžiantis tik šildymui saulės energija, šildymas gamtinėmis dujomis yra pigus, tačiau teršia gamtą.


Nafta

Šildymo nafta populiarumas sparčiai krinta. Naftai laikyti būtina saugojimo talpykla, kuri kelia pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai, o degaus skysčio skleidžiamas kvapas sklinda ir į kaimyninius kiemus. Būtent dėl to kai kurios draudimo agentūros neretai atsisako apdrausti namą, šildomą nafta. Naftos šildymo kainos labai nepastovios, kinta pagal svyruojančias naftos rinkos tendencijas.


Elektrinis šildymas

Šildyti būstą elektros energija Lietuvoje – vienas iš brangiausių būdų. Elektrinio šildymo procesą sudaro daugybė skirtingų veiksmų, kurie reikalauja gausių energijos išteklių.

Išgauti garai mechaniniu būdu suka turbiną, kurios galia sukuria elektrą, perduodamą į generatorių. Garų gamybai naudojama deginama anglis, gamtinės dujos, biokuras, saulės arba geoterminės energijos. Taigi gaunamos energijos proceso metu prarandama apie 60 proc. energijos jos gamybai.

Jei turite asmeninį neribotą atsinaujinančios elektros energijos šaltinį, puiku. Jei ne, šis šildymo būdas bus ne tik brangus, bet ir kenks aplinkai.