Jeigu atsukus karštą vandenį užuodžiate blogą kvapą – tai nėra geras ženklas. Karšto vandens skleidžiamas blogas kvapas gali būti nemalonus ir trikdantis jūsų kasdienybę. Dažnai apibūdinama kaip „supuvusių kiaušinių" smarvė kyla dėl to, kad atsiranda sieros vandenilio dujos (H2S), skleidžiančios šį dvoką. Šiame gide gilinsimės į problemos priežastis ir pasiūlysime praktiškus sprendimus, kaip užtikrinti, kad karštas vanduo nesmirdėtų ir komfortas išliktų aukščiausiame lygyje.

Blogo karšto vandens kvapo priežastys

Nemalonus kvapas paprastai atsiranda dėl vandenyje esančių bakterijų, kurios reaguoja su vandens šildytuvuose esančiais anodais.

Šios bakterijos paprastai įsikuria ir klesti vandens minkštinimo sistemose. Jose, polimerinės dervos naudojamos mineralinėms medžiagoms, pavyzdžiui, kalcį ir manganą, pakeisti į natrį. Problema paūmėja, kai šios bakterijos iš vandens minkštinimo sistemos patenka į vandens šildytuvą. Ten jos sąveikauja su magnio anodu bei susidaro sieros vandenilio dujos. Būtent jos ir yra nemalonaus kvapo sukėlėjos.

Kitas veiksnys, galintis daryti įtaką - paties vandens šildytuvo konstrukcija. Daugumoje emaliuotų boilerių įrengti magnio anodai. Tik taip įmanoma, kad įrenginiai atitiktų Europos saugos standartus. Šie anodai suprojektuoti taip, kad lėtai tirptų bei apsaugotų talpos vidinius paviršius nuo korozijos, tačiau, gali reaguoti su vandenyje esančiais mikroelementais ir sudaryti palankias sąlygas H2S dujų susidarymui.

Efektyviausi sprendimai – pataria profesionalai

Vienas iš paprasčiausių sprendimų - pakeisti magnio anodą titano anodu. Pastarieji netirpsta ir nereaguoja su bakterijomis taip, kaip magnio anodai. Jiems reikia nedidelio elektros krūvio, kad veiktų. Na, o tai gali būti ekonomiškas sprendimas, palyginti su dažna technine priežiūra. Visgi, toks anodas turi savo kainą, tad į tokį sprendimą nereikėtų nerti stačia galva, jei dar neįvertinote alternatyvų.

Pasirinkti nerūdijančio plieno boilerį - ilgalaikis sprendimas. Nerūdijančio plieno modeliams paprastai nereikia tirpstančių anodų, todėl pašalinamas pirminis vandenilio sulfido susidarymo katalizatorius. Trumpiau tariant – nėra sąlygų tokiai problemai atsirasti bei vystytis.

Reguliarus katilo praplovimas ir anodo pakeitimas gali laikinai eliminuoti arba susilpninti problemą. Visgi, pastangų reikėtų didelių. Jūs turėtumėte visiškai išleisti talpą bei ją išvalyti su kalio permanganato ar kitais tirpalais, kad būtų pašalintos visos nuosėdos ir bakterijos.

Konsultacija su vandenvalos įrenginiu specialistais dėl vandens minkštinimo įrangos valymo ir reguliarios dezinfekcijos taip pat būna naudingos. Po jos žinosite, kaip suvaldyti bakterijų dauginimąsi vandenyje ir sumažinti H2S dujų susidarymo tikimybę.

Kartais, tiesiog pakėlus vandens temperatūrą rezervuare iki 55-65 °C (vadinamasis termo šokas), galima efektyviai sunaikinti bakterijas ir užkirsti kelią vandenilio sulfido susidarymui.

Tiems, kuriems svarbiausia yra modernumas, perėjimas prie didelio efektyvumo šilumokaičių arba momentinių elektrinių vandens šildytuvų gali būti higieniškesnė alternatyva už boilerį. Kadangi vanduo visad „šviežias“, nemalonių kvapų tikimybės beveik nėra.

< Ankstesnis   Kitas >