Vandens šildytuvo gedimus galima suskirstyti į 2 rūšis – elektros dalies gedimas ir sistemos nesandarumas. Nesandarumas diagnozuojamas vizualiai – šlapias boilerio korpusas, drėgmė aplink boilerį arba šlapias atbulinis vožtuvas. Lietuvoje dėl didelės kalcio koncentracijos vandenyje dažnai atbulinis (apsauginis) vožtuvas užkalkėja ir pradeda rasoti. Vožtuvą tiesiog reiktų pakeisti nauju. Jei drėgnas vandens šildytuvo korpusas, reiktu lokalizuoti nesandarumo vieta – nesandari flanšo tarpinė ar prakiuro boilerio bakas. Atitinkamai kečiama tarinė po flanšu arba visas boileris (boilerio bakas neremontuojamas).  Šiame straipsnyje didesnį dėmesį skirsime elektrinės boilerio dalies diagnostikai.

Vandens šildytuvas yra nesudėtingas elektros prietaisas. Todėl boilerio gedimą dažniausiai galima nesunkiai diagnozuoti  buitinėm sąlygom neturint nei elektriko, nei santechniko kvalifikacijos. Nustatant priežastį, dėl kurios vandens šildytuvas nustojo šildyti vandenį, Jums bus reikalingi:

  • Multimetras – įtampos ir varžos matavimui
  • Atsuktuvas – dangtelio nuėmimui ir kontaktų atjungimui
  • Šiek tiek kantrybės ir atidumo – vis gi ten kur vanduo ir elektra geriau nejuokauti

Mano paminėti paprasčiausi instrumentai dažniausiai yra kiekvienuose namuose. Turint šiuos nesudėtingus įrankius,  galime pradėti boilerio gedimo diagnostiką. Visų pirma reiktų sukonkretinti, ką reiškia mūsų naudojama sąvoka „boileris neveikia“ – vanduo aplamai nėra šildomas? Ar vis dėl to boileris įsijungia ir vanduo yra šildomas, bet nepakankamai?

Vandens šildytuvų dalys Elektriniai vandens šildytuvai (boileriai) Kombinuoti vandens šildytuvai (boileriai) Momentiniai vandens šildytuvai (boileriai)

Jei boileris vis dar veikia, bet vandenį šildo nepakankamai, tikriausiai vandens šildytuvo kaitinimo elementas ir termostatas tiesiog užkalkėjo. Lietuvoje daugelyje regionų vanduo turi padidintą kalcio koncentraciją, todėl tokie reiškiniai pasitaiko dažnai. Tokiais atvejais vandens šildytuvui reikalingas ne remontas, o paprasčiausias profilaktinis valymas. Plačiau apie vandens šildytuvo profilaktinį valymą paruošime atskirą straipsnį artimiausiu metu.

Užkalkėjęs vandens šildytuvas

Jei vis dėl to vanduo visiškai nėra šildomas, galimos kelios priežastys:

  1. Nėra elektros tinklo maitinimo
  2. Sugedo vandens šildytuvo termoreguliatorius (termostatas)
  3. Sugedo kaitinimo elementas

Atitinkamai patikriname visus 3 variantus, pradedant nuo paprasčiausio.

Tiesa, jei Jūsų boileris šildo vandenį įtartinai ilgai (žymiai ilgiau nei anksčiau) ir turi du kaitinimo elementus – egzistuoja tikimybė, jog vienas iš dviejų šildymo elementų yra sugedęs. Verta prieš apsiimant profilaktika įsitikinti, jog abu vandens šildytuvo kaitinimo elementai yra tvarkingi.

I. Vandens šildytuvo elektros maitinimo tikrinimas

Logiška, kad prieš sprendžiant, jog boileris sugedo, reikia tikrai įsitikinti, kad elektra ateina iki vandens šildytuvo. Tam nuimam vandens šildytuvo dangtelį, iš anksto atjungus  vandens šildytuvą nuo tinklo. Nuėmę dangtelį, gauname priėjimą prie visų vandens šildytuvo elektros kontaktų, tame tarpe ir elektros įvado. Toliau įjungiam boilerį atgal į elektros tinklą ir su multimetru matuojam įtampą prie el. įvado kontaktų. Jei įtampa yra normaliam lygyje (210-230 Vac) galime pereiti prie sekančio diagnostikos etapo. Jei paaiškėja, kad elektros nėra – ieškome gedimo elektros tiekimo sistemoje.

Gorenje vandens šildytuvo elektros pajungimas

Pastaba. Kai vandens šildytuvas yra pajungtas prie elektros per automatą su srovės nuotėkio rele, gali atsitikti taip, kad įjungus šildytuvą į tinklą suveikia apsauga ir automatas atsijungia. Tai signalizuoja apie galimą vandens nutekėjimą, todėl rekomenduojame apžiūrėti šildytuvo korpusą ir įsitikinti, kad jis nėra šlapias.

II. Vandens šildytuvo termoreguliatoriaus (termostato) tikrinimas

Įsitikinus, kad šildytuvui elektros maitinimas tikrai paduodamas, beliko išsiaiškinti, sugedo pats šildytuvo tenas ar vis dėl to jo tiesiog neįjungia termostatas. Mechaninių termostatų diagnostika yra labai paprasta. Pirmiausia reikia nedaug pasukioti termoreguliatoriaus rankenėlę. Sukiojant reguliatoriaus rankenėlę turėtumėte išgirsti spragtelėjimus – tai suveikia temperatūros relė, tokiu būdu įjungdama ir atjungdama  elektros maitinimą nuo kaitinimo elemento.

Jei temperatūros valdymas yra elektrinis, kaip pvz. Ariston šildytuvuose su ECO funkcija, rankenėlės nėra ir pasukioti jos nesigaus. Tokiu atveju reiktų valdymo mygtukais nustatyti maksimalią vandens temperatūrą. Natūraliai esant tokiems nustatymams privalo įsijungti šildymo elementas.

Nustačius rankenėlę į maksimalios temperatūros padėti arba nustačius maksimalią temperatūrą elektroniniame valdiklyje, multimetro pagalba patikriname, ar atsirado įtampa prie vandens šildytuvo elektros kaitinimo elementų kontaktų. Jei atsirado – reiškias temperatūros reguliavimas veikia ir galime pereiti prie sekančio žingsnio. Jei įtampos prie šildytuvo kontaktų nėra – turime problemą su temperatūros valdymo mazgu, jį reiktų keisti. Taip pat sumažinus temperatūros nustatymus iki minimumo, įtampą turi dingti nuo elektrinio šildymo elemento kontaktų, jei to neatsitinka – šildytuvas gali perkaisti, o nesuveikus apsaugai sistema aplamai gali sprogti, tai labai pavojinga.

Temperatūros reguliatoriaus keitimas yra paprastas. Atjungiama elektra, atjungiami elektros laidai, išsukami tvirtinimo varžtai. Termoreguliatorius lengvai išsiimamas, vandens nuleidinėti nereikia. Atbuline tvarka įstatomas naujas termostatas, prisukamas prie flanšo, prisukami elektros laidai.

Ariston vandens šildytuvo termoreguliatoriaus keitimas

III. Vandens šildytuvo elektrinio kaitinimo elemento patikrinimas

Jau įsitikinome, kad elektros maitinimas ateina iki kaitinimo elemento, bet TENas vis vien vandens nešildo. 99% elementas yra sugėdęs, bet prieš ardant boilerį galime papildomai įsitikinti, kad elementas yra blogas. Tam išjungiam boilerį iš elektros tinklo ir atjungiam kontaktus nuo kaitinimo elemento. Toliau multimetro pagalba išmatuojam varža tarp kaitinimo elemento kontaktu. Jei kaitinimo elementas sugedęs, jo varža bus begalinė (nutrukęs) arba artima nuliui (trumpina). Normalaus kaitinimo elemento  varža gali skirtis priklausomai nuo konkretaus modelio ir galingumo, bet turi patekti į 10 – 90 Ohm. Kuo mažesnis šildymo elemento galingumas, tuo didesnė varža.

Žinoma, natūraliai kyla klausimas – kam reikia papildomai matuoti kaitinimo elemento  varža, jei ir taip aišku, kad neveikia kaitinimo elementas. Visų pirma, sumažėja klaidos tikimybė. Ir antra, varžos matavimas yra vienintelis būdas nustatyti blogą šildymo elementą esant sistemoms su keliais šildymo elementais (pvz. Gorenje vandens šildytuvai su dvejais šildymo elementais po 1 kW arba Ariston VELIS su 1 + 1.5 kW elementais).

Pastaba. Egzistuoja dar vienas „buitinis“ metodas. Įjungus šildytuvą kuriam laikui jį reikia tiesiog atjungti nuo elektros ir prisilietus prie kaitinimo elemento su ranka galima nustatyti – ar jis šildė.

Mūsų tinklaraštyje yra video, kuriame parodyta, kaip nustatomas neveikiantis šildymo elementas. Rekomenduojame video peržiurai.

Daugumoje  boilerių šildymo elemento keitimas yra kiek sudėtingesnė procedūra. Tam reikia pilnai nuleisti vandenį ir išsukti flanšą. Išvalyti visą susikaupusį purvą. Pakeisti šildymo elementą nauju. Jei reikia, pakeičiamas magnio anodas, kuris apsaugo boilerį nuo korozijos.

Susijusios prekių kategorijos

Vandens šildytuvų dalys
Vandens šildytuvai (boileriai)